Kaip užtikrinti, kad inovacijos būtų plėtojamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionų centruose bei kaimiškosiose vietovėse? Postūmį inovatyvių verslų ir startuolių kūrimuisi regionuose suteikia europinė Startuolių regiono iniciatyva, o prie jos praktinio įgyvendinimo, tikimasi, reikšmingai prisidės Europos startuolių regiono aljansas.

Memorandumas dėl Europos startuolių regiono aljanso įkūrimo vasario pradžioje buvo pasirašytas Vilniuje vykusioje aukšto lygio konferencijoje, kurią suorganizavo Skaitmeninių inovacijų centras ir klasteris „AgriFood Lithuania DIH“.

Tarp aljanso narių – tokios organizacijos kaip „SmartAgriHubs“, „Agrifood DIH‘s Network of Networks“, Europos klasterių aljansas, Europos inovacijų ir technologijų instituto maisto inovacijų  iniciatyva („EIT Food“). Šios organizacijos ne tik turi didžiulį įdirbį agromaisto sektoriaus inovacijų srityje, bet ir padeda novatoriškiems verslams pasiekti reikiamus finansavimo šaltinius.

„Siekiame sukurti startuolių ekosistemą regionuose ir tęsti bendradarbiavimą šioje srityje visos ES lygiu. Europos startuolių regiono aljanso įkūrimas nebuvo vien formalus žingsnis – aljanso nariai turi sukaupę daugybę praktinės patirties, kaip startuolių idėjas paversti gyvybingais verslais, prisidedančiais prie regionų klestėjimo“, – teigė klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Konferencijoje daug dėmesio skirta praktiniams patarimams, kur reikiamo finansavimo turėtų dairytis startuoliai bei inovatyvių idėjų turinčios mažos ir vidutinės įmonės. Kai kurie atviri kvietimai finansavimui – jau visai netrukus.

(Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė)

Namų darbai startuoliams

Prieš pradėdami dairytis finansavimo šaltinio inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, startuoliai turėtų aiškiai apsibrėžti savo veiklos sritį, tikslus ir dalyvauti tik tuose projektuose ar programose, kuriems jaučiasi artimi pagal savo veiklos pobūdį, pabrėžia startuolių ekosistemos ir investavimo ekspertai.

Konferencijoje dalyvavusi Latvijos startuolių asociacijos „Startin.LV“ valdybos narė, Rygos technikos universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė Liene Briede pažymėjo, kad startuoliams kartais pristinga verslumo.

„Dažnai startuolis – ne verslo modelis, o gyvenimo būdas. Startuolio etapas yra tarsi vienas iš verslo augimo stadijų. Tam, kad startuolis taptų verslu, reikia gebėjimo perprasti, ar rinka pasirengusi šio startuolio kuriamoms technologijoms, ar įmanoma pasiekti proveržio. Nėra lengva tiksliai numatyti, kada startuolio idėja jau gali augti, o kada – dar per anksti. Štai čia ir prireikia bendradarbiavimo, dalijimosi kompetencijomis ir patirtimis“, – kalbėjo L. Briede.

Būtent tokias bendrarbiavimo platformas siekia užtikrinti tiek Europoje jau veikiantys klasteriai, tiek naujai įkurtas Europos Startuolių regiono aljansas.

„Pagrindinė žinia ta, kad mažos ir vidutinės įmonės bei startuoliai turi nuolat domėtis, kokios yra finansavimo galimybės iš įvairių šaltinių ir surasti tinkamiausią savo idėjoms, veiklai ir jos mastui. Nešaudykite aklai, bet kruopščiai pasirinkite“, – kitiems pranešėjams pritarė Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė.

(Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė)

Pasak rinkos ekspertų, kai kurie aktyvūs startuolių ir inovacijų dalyviai stengiasi dalyvauti iškart keliuose projektuose ir, nebaigę vienos, plėtoja jau naujas koncepcijas. Tai nėra visiškai teisingas kelias, kuriant tvarią startuolių ekosistemą – akcentuojama, kad sėkmės dažniau sulaukia nuo pirminės idėjos nuosekliai auginamos ir kuriamos technologijos.

Startuoliams taip pat kartais sudėtinga atsirinkti tinkamus projektus, pagal kuriuos prieinamas finansavimas, fondus ar iniciatyvas. Puoselėjant ir auginant pirminę startuolio idėją, viešuosiuose konkursuose patariama dalyvauti tik tuomet, jei startuolio veikla atitinka konkurso sritį.

Projektų – daug, svarbu sekti ir atsirinkti

Tarp konferencijoje pristatytų projektų, prie kurių atvirų kvietimų keliu bus kviečiami prisijungti startuoliai bei mažos ir vidutinės įmonės – urbanistinės žemės ūkio kultūros projektas SUAVE, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos LitMEA projektas „Epicentre“, kurio tikslas – didinti smulkių ir vidutinių įmonių potencialą; į agromaisto sektoriaus konkurencingumą ir technologinį pranašumą orientuotas projektas HIGHFIVE, taip pat keletas pagal ES „Horizon Europe“ programą vykdomų projektų.

Szaplonczay, pristatydama SUAVE projektą, atkreipė dėmesį, kad juo skiriamos lėšos mažesniems startuolių ir mažų bei vidutinių įmonių plėtros etapams – bendradarbiavimo tinklų sukūrimui, konsultantų samdymui, mentorystės programoms ir pan. Projektas numato dotacijas ir vienkartines išmokas nuo 5 iki 25 tūkst. Eur, o pirmasis atviras kvietimas bus skelbiamas jau kovo pabaigoje.

„Projektas skiria daug dėmesio inovacijoms – galbūt už skiriamas sumas nebus sukurti visiškai nauji sprendimai, tačiau dalyvavimas projekte gali tapti postūmiu generuoti naujų technologijų idėjas“, – sakė O. Szaplonczay.

Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas, pristatė maisto perdirbimo pramonės inovacijoms skirtą projektą HIGHFIVE. Projektu bus suteikiama trejų metų parama agromaisto įmonėms, siekiant joms padėti sėkmingai veikti pasaulinėse vertės grandinėse, atlaikyti tarptautinę konkurenciją, įveikti rinkos ir inovacijų kliūtis bei sklandžiai įsitraukti į skaitmeninę ir žaliąją transformaciją. Iš viso, pasitelkiant skirtingus finansavimo instrumentus, projektu bus skirta 9,4 mln. Eur tiesioginės ir netiesioginės paramos. Pirmasis atviras kvietimas dalyvauti projekte galios šiemet birželį-rugpjūtį.

(Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas)

Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas, kalbėjo apie finansavimo galimybes pagal visą grupę projektų – ICAREUS, INCiTis, „Eco Ready“, TITAN, „dRural“. Šie projektai aprėpia daugybę galimybių inovatyvioms įmonėms ir startuoliams, nuo dronų kūrimo ir panaudojimo iki duomenų sistemų, susijusių su maisto tiekimo grandinėmis ir bioįvairove, kūrimo.

(Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas)

Tikimasi, kad didelė dalis finansavimo pagal šiuos projektus pasieks kaimiškąsias vietoves, pavyzdžiui, ICAREUS vizija – ištirti ir įvertinti bepiločių orlaivių kaip universalių transporto priemonių potencialą ir poveikį ES žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse. Konkrečiai Lietuvoje projekto metu, pasitelkiant bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto sprendimus, bus stebimi miškai.

„Siūlome įvairias finansavimo galimybes ir matome, kad judame teisinga linkme. Dar prieš kelerius metus kaimo vietovėse buvo gan sudėtinga siūlyti ir diegti naujoves, tačiau dabar jas ūkininkai jau prisijaukina, taigi, įdirbis duoda rezultatus“, – teigė M. Radišičius.