Vasario mėnesį Vilniuje buvo pasirašytas Europos Startuolių regiono memorandumas, kurio nariai
įsipareigojo dėti visas pastangas, kad inovacijos ir startuolių plėtra pasiektų ES šalių, taip pat ir Lietuvos,
regionus. Dokumento pasirašymą lydėjo tvirtas Europos Komisijos narės Mariya Gabriel palaikymas, kuriai
ir buvo įteiktas memorandumas su pasižadėjimu tiesiogiai prisidėti prie jos globojamos iniciatyvos. Tačiau
su praktiniais iššūkiais, kylančiais mažinant atotrūkį tarp urbanistinių ir kaimo vietovių, susiduriantys
ekspertai teigia: reikės didelio pasiryžimo ir uolaus bendradarbiavimo, kad klestinčių regionų vizija taptų
realybe.
Konferencijoje „Regionų vystymas. Startuolių regionai – tvarūs, ekonomiškai klestintys, inovatyvūs ir
atsparūs krizėms“, kurią suorganizavo klasteris ir Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“,
pasirašyto memorandumo tikslas – padėti kaimo vietovėms įveikti pastarųjų metų įtampas, susijusias su
neigiamais demografiniais pokyčiais, globalizacijos pasekmėmis ir inovacijų stygiumi.
„Pastaruosius tris dešimtmečius ES, kaip ir kitos pasaulinės galios, investavo milijardus, kad didieji miestai
būtų gražūs, patogūs gyventi, dirbti ir studijuoti. Pagal dabar pasirašytą memorandumą, siekiama
pusiausvyros tarp miesto ir kaimo, pritraukti žmones iš miesto į kaimo vietoves, suvienodinti konkurencines
urbanistinių vietovių ir regionų galimybes. Tačiau tai reiškia ir lėšų nukreipimą iš finansinių sostinių, kurios
buvo kuriamos dešimtmečius, į regionus, o tai nebūtinai vyks paprastai ir sklandžiai“, – pabrėžia Augustas
Alešiūnas, apsirūpinimą maistu siekiančios užtikrinti europinės organizacijos „EIT Food“ pagrindinis
partneris ir startuolių ekosistemos ekspertas.
Realus gyvenimas ir pasaka: kur riba?
Kaip tikslingiausiai panaudoti prieinamą finansavimą, kad nugalėtojai būtų ir regionai, ne tik šalių sostinės?
A. Alešiūno įsitikinimu, pirmiausiai visas dėmesys turi būti sutelktas į ekosistemų, palankių startuoliams
kurtis, vystymą regionuose. Kalba gali eiti ir apie visiškai smulkias kaimo vietoves – net ir jos gali tapti
startuolių lopšiais, jei bus sukurta reikiama infrastruktūra.
„Yra realus gyvenimas, bet egzistuoja ir romantiškos pasakos. Įsivaizduojame, kad jauna šeima pasistatys
kaime namelį, gyvens, augins vaikus, apsirūpins savo daržovėmis ir vaisiais, o atžalos žais miškelyje
netoliese. Bet kai ta šeima iš tiesų atvyksta į kaimą, apsižiūri – nėra kur praleisti laisvalaikį, vaikai
nuobodžiauja po pamokų. O nekilnojamojo turto likvidumas kelis kartus mažesnis nei mieste. Beje, taip yra
ne tik Lietuvoje“, – pavyzdį pateikia startuolių ekosistemų ekspertas.
Praktikai siūlo finansavimą kreipti ne į tiesiogiai startuolių rėmimą, bet į ekosistemų, kuriose galėtų dirbti
inovatyvios ateities vizionieriai, kūrimą regionuose. Tai ir būtų didžiausia vertė, kadangi atsirastų sąlygos
kurtis ir klestėti startuoliams.
Kiek paradoksalu, bet proveržį kiek stabdo ir tai, kad regionuose daugiausia dėmesio tenka didelėms
pramonės, žemės ūkio bendrovėms – apie tai populiaru kalbėti, kadangi jos steigia darbo vietas ir palaiko
regionų gyvybingumą. Visgi, pasak A. Alešiūno, didžiųjų korporacijų veikla yra pagrįsta konkrečiais
kontraktais, o ne verslumo skatinimo, jaunimo įgalinimo vizijomis. Inovacijų augimui svarbi derlinga terpė,
kuri ir atsirastų, plečiant startuoliams būtinas ekosistemas.
„Jei norime pritraukti jaunimą į regionus, įgalinti moteris, turime išskirti keletą patrauklių projektų, kuriuos
norėsis atkartoti ar stengtis padaryti geriau. Dėl to ir reikia sutelkti dėmesį į didžiuosius šviesulius, kurie
atneša inovacijas, technologijas, kapitalą, techninę pagalbą, o ne „barstyti“ pinigus iš sraigtasparnių“, – teigia
didelės praktinės investavimo į agromaisto sektorių patirties sukaupęs ekspertas.
Pamokos – tolimoje istorijoje
A. Alešiūnas taip pat siūlo atsižvelgti į tai, ko reikia kaimo žmonėms – tam būtinas tiesioginis kontaktas su
jų bendruomenėmis. Istorija rodo, kad raginimas miestų žmonėms kurtis kaimo vietovėse anaiptol nėra
naujas – tai vyko, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kai 1862 m. priimtu aktu buvo leista amerikiečiams,
netgi vergams, gauti apie 160 akrų federalinės žemės. Daugelis suprato, kad užsiimdami kuo didesnius
žemės plotus gali užsitikrinti geresnį gyvenimą. Kilo ir reikalavimų – atleisti nuo tam tikrų mokesčių, remti
verslus, leisti pasirinkti gyventojams veiklas, kuriomis jie nori užsiimti. Panašių poreikių gali kilti ir dabar,
siekiant pritraukti startuolius į regionus.
„Nebūtų išmintinga manyti, kad staiga visi startuoliai ims plūsti į kaimus, nors tam nėra infrastruktūros.
Tikslas – struktūrizuoti, išskirti tam tikras vietoves ir aktualias infrastruktūras. Tai gali vykti įvairiuose
sektoriuose – miškininkystės, tvarios pramonės, žemės ūkio. Turime susiaurinti kryptis, kuriomis
investuosime“, – teigia A. Alešiūnas.
Vietos bendruomenių svarba
Sunku tikėtis, kad į regionus bus pritraukta tiek miestiečių, kiek norisi. Visų pirma derėtų pažinti vietos
gyventojus, suvokti jų problemas ir išgirsti, kaip jie norėtų jas spręsti. Būtent toks derinys galėtų lemti sėkmę
ir padėti išvengti didžiausios klaidos startuolių pasaulyje, kai jie žlunga paprasčiausiai dėl to, kad nepajuto
rinkos pulso. O tokių atvejų yra, taip pat ir agromaisto srityje – ypač tuomet, kai inovacijas žemės ūkio
srityje mėgina įgyvendinti startuoliai, kurių atstovai niekada patys nebuvo įkėlę kojos į kaimą.
Mladen Radišić, vienas iš Europos Startuolių regiono aljanso atstovų ir „Foodscale Hub“ generalinis
direktorius, pabrėžia, kad svarstydami apie inovacines intervencijas regionuose, neturėtume pamiršti jos
šeimininkų – vietos gyventojų.
„Svarbu atsižvelgti į tai, kad artimiausiais mėnesiais ir netgi metais turėsime kaip niekad daug galimybių
sujungti, atgaivinti ir pažadinti kaimo vietoves. Daug galimybių jose diegti naujoves ir inovacijas. Tačiau
svarbiausia, turėsime puikią progą užmegzti glaudesnius ryšius su regionuose gyvenančiais žmonėmis.
Būtent jie šioje dėlionėje yra svarbiausi. Tai žmonės, kurie turi žinių, noro ir yra pajėgūs imtis pokyčių,
tačiau mūsų vaidmuo yra suteikti jiems realias galimybes tuos pokyčius įgyvendinti.“
Apie bendradarbiavimu paremtos partnerystės svarbą Europos Startuolių regiono kontekste kalba ir Antonio
Novo Guerrero, Europos klasterio aljanso prezidentas.
„Praktikoje matome, kad startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės kaimo vietovėse turi jungtis prie didesnių
bendradarbiavimo tinklų tam, kad galėtume joms padėti augti. Privalome dalintis ištekliais, kad išlaisvintume
regionuose gyvenančiųjų potencialą: kad vietos gyventojai sužinotų ir galėtų pasinaudoti jau
egzistuojančiomis galimybėmis bei sukauptomis žiniomis. Tinklų kūrimas pagrįstas pasitikėjimu, o norint jį
sukurti, būtinas stabilumas. Tik stabiliai funkcionuojančios tinklaveikos bus pajėgios sukurti tinkamas
sąlygas, būtinas investicijų skatinimui ar inovacijų kūrimui regionuose.“